Programavimo kalbose – aibė duomenų reikšmių, turinčių bendrų savybių: su jomis atliekamos tos pačios operacijos.

Programavimo kalbų raidos pradžioje pagrindinė duomenų tipo paskirtis buvo informuoti transliatorių, kiek reikia skirti atmintyje vietos vieno ar kito duomenų tipo kintamojo reikšmei laikyti. Vėliau duomenų tipas naudotas programos kontrolei – ar programoje užrašytos operacijos taikytinos to tipo duomenims. Todėl imta duomenų tipą sieti su operacijomis, kurias galima atlikti su to tipo duomenimis.

Duomenų tipai skirstomi į dvi dideles grupes: paprastuosius ir struktūrinius. Paprastieji: sveikasis skaičius, realusis skaičius, vardinis, simbolinis, atkarpos, loginis. Struktūriniai: įrašas, masyvas, aibė, seka.

Pavyzdžiai: abstraktusis duomenų tipas, registro duomenų tipas, uždarasis duomenų tipas.